Apie sūnelius palaidūnus

    Mūsų visuomenėje ypač šiais laikais yra daug žmonių, kurie gyvena iš kitų ,,procios'' ir kitų sąskaita. Tokie sugalvoja įvairiausių  būdų kaip nedirbti visuomenei naudingo darbo, kaip nemokėti mokesčių, nepelnytai gauti pašalpų. Pasinaudodami netobulais įstatymais, nesilaikydami morelės normų, šitie gudručiai be didelių pastangų gyvena lengviau, negu tie, kurie dirba oficialiai, moka mokesčius ir išlaiko armiją pašalpininkų , pensininkų. Na, pensininkams atleistina nes jie išlaikymą senatvėje yra užsidirbę anksčiau. Bet ,va, kai žiūri į gatvėse bimbinėjančius kaip ąžuolai vyrus, tiesiog netiki, kad jie  gyvena be darbo. Ogi, gyvena. Ir be vargo gyvena. Didžiausias jų rūpestis yra, kaip ,,susiorganizuoti'' butelį vyno ar naminukės ir  su panašiais į save draugais nenuobodžiai praleisti laiką. Nuolatinių išgėrovų tarpe didžiausią pagarbą pelno tas, kuris turi pinigų alkoholiui pirkti.
       Pažįstu tokį veikėją. Jis gauna gerą pensiją, maždaug tūkstantį litų per mėnesį. Tai kol  turi pinigų, jį persekioja gauja ištroškusių abstinentų ir maldauja kad nupirktų butelį. Girtuokliaujama be perstojo tol, kol iš pensijos nelieka nė lito. Paskui šiek tiek išsipagiriojama ir vėl laukiama naujo mėnesio pensijos mokėjimo dienos. Ir taip pasaka be galo.
Tokiems kitas gyvenimo šaltinis yra motinų pensijos.Už girtuoklystę žmonų iš šeimų išvaryti sūneliai palaidūnai sugrįžta pas mamas, tampa išlaikytiniais ir savo nedoru  elgesiu kankina močiutes iki gyvenimo pabaigos

Blogiausia tai, kad daugelis tokių žmonių per gyvenimą nieko gero nėra sukūrę,nuveikę, nes rūpinosi tik savimi, savo silpnybių tenkinimu. O labai norėtus, kad tokie mamų išlepinti sūneliai vieną dieną atsigręžtų atgal ir pažvelgtų į nueitą kelią, susimastytų vardan ko buvo gyventa, ar paliko kokius nors gerumo kitiems pėdsakus. O gal tik kiti aukojosi dėl jų, o šie liko artimiesiems šalti ir abejingi. Tai, va,  būtų tokios tokelės iš šios dienos litanijos.