Vienoje gyvenvietėje šalia Telšių gyveno toks vienišas vaikinas pravarde Džiaugsmelis. Jis nebendravo su kaimynais, pažįstamais, buvo kažkoks užsidaręs. Neturėjo noro su juo bendrauti ir kaimynai, nes jiems jis atrodė kažkoks keistas, gal net iškrypėlis. O keistas todėl, kad jį visiškai nedomino panos. Jis vengdavo moteriškosios lyties atstovių.. Todėl pikti kaimo liežuviai patyliukais jį vadino višgaidžiu. Bet vieną dieną tą keistuolį kaimiečiai pamatė prietemoj vaikštantį susikibusį už parankių su kitu jaunuoliu. Smalsūs kaimiečiai netruko išsiaiškinti, kad tas naujas pasirodęs jaunuolis yra vaikų namų auklėtinis. Kaip mat pasklido žinia, kad Džiaugsmelis susirado ,, pačią'' ir yra labai laimingas. Bet laiminga vyriškoji pora negalėjo ilgai pakęsti visais pakampiais sklindančių apkalbų ir ,,badymo pirštais į akis'' Todėl vieną dieną ,,susivyniojo meškeres'' ir dingo iš horizonto. Sako, išvažiavo gyventi į Vilnių, kuris esąs homoseksualų sostine. Būtų galima ir daugiau paminėti gėjų, lesbiečių porų, kuriuos neištvėrusios periferijos apkalbų, neigiamo požiūrio į kitokią seksualinę orentaciją, iš ,,derevnios'' spruko gyventi į didmiesčius. Mat, čia seksualinėms mažumoms lengviau integruotis į visuomenę. Jos, įsiliejusios į minią, tampa mažiau pastebimos ir šokiruojančios aplinkinius. Be to didmiesčių žmonės yra labiau tolerantiški ne tokių kaip daugelis atžvilgiu. Mažumų nariai yra gana vieningi ir stengiasi prasigauti į aukštus postus, sugeba įvairiais būdais iš daugumos išsireikalauti išskirtinės teises ir sąlygas savo egzistavimui. Taip ir atsiranda gėjų paradai, reikalavimai tuoktis vienos lyties individams ir tokioms anot Povilonienės ,,modernioms'' šeimoms leisti įsivaikinti vaikus bei kita. Tokiu būdu nebepaisoma ne tik krikščioniškos šeimos tradicijų, bet ir ignoruojami elementarūs gamtos dėsniai. Galių pateikti tokį pavyzdį iš bičių gyvenimo. Jos jau milijonus metų gyvena šeimomis Ir jų elgsenoje niekas nesikeičia. Gal todėl ir žmogus bitelių sanbūrį vadina šeima, kad avilyje ar drėvėje tik esant motinai įmanomas šeimos dauginimasis ir giminės pratęsimas. Jei motinėlė žūva, nelieka ir šeimos, nelieka medaus ir nektaro. O tranai poruodamiesi dar kurį laiką gyvena, bet vėliau ir tie be maisto miršta. Taigi, logika paprasta, mes daug ko galime pasimokyti iš bitelių: ir ypatingo darbštumo, ir darnos, ir idealios tvarkos. Todėl ir žmogui nevalia ignoruoti homo sapiens šeimos atsiradimo bei egzistavimo dėsnių, sąlygų, tradicijų.Tiesa, modernistų, plaukiančių prieš srovę, visada atsiranda, bet jie kaip taisyklė ,,šakojasi'' siekdami populiarumo ir naudos.
Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, kurie traukė vienas kitą. Bet nesukūrė dviejų Adomų, kurie galėtų tuoktis, gimdyti ir auginti vaikus. Gamtoje visur yra du priešingi poliai: pliusas ir minusas, karštas ir šaltas, juodas ir baltas, aštrus ir bukas, protingas ir kvailas ir t.t. Ir bet kokia reakcija, bet koks rezultatas, sakyčiau, net pažanga įmanoma tik sąveikaujant priešingybėms. Taigi, vienalyčiams pasimylėjus ir sudarius dirbtinę ,,šeimą'' tikrai giminės pratęsimo nebus. Todėl mūsų tautos dauguma ir nelinkus toleruoti tokius dalykus, nors viena seimūnė tiesiog neriasi iš kailio gindama homoseksualizmą. Suprantama kitokios seksualinės orentacijos žmones nevalia smerkti, nes jie tokie pat Dievo kūriniai. Bet mažumos užgaidas iškelti virš daugumos nuostatų irgi, mano galva, negalima.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą