Įkurtuvės Eigirdžiuose

Bendruomenės namus pašventino  parapijos
klebonas kun. Rimantas Šidlauskas.

Eilėraštis

Aplink visi meluoja

-Taip nesielk  nors Tu, 

      Nes jau pastatėm  ,,rojų''

Ant melo pamatų.

Žmogus žmogeliui-vilkas, 

Ne brolis ar sesuo.

Dangus virš mūsų pilkas.

Žaibai vingiuoja juo.

Turtuoliai kailį lupa

nuo dirbančios pelės.

Prarado žmonės ūpą

Dėl krašto ateities.

Ir kas išgelbės šalį, 

Ubilius ar ...bergys?

Gal jie išgaudyt gali

Kenkėjus ir vagis?

Sunku, oi, Lietuvėlėj

Be darbo ir tiesos.

Kada varguoliai vėlei

Ant kojų atsistos?

Užgavėnės Telšiuose / 2012-02-12/

Apie ,,Džiaugsmelį''

                Vienoje gyvenvietėje šalia Telšių gyveno toks vienišas vaikinas pravarde Džiaugsmelis. Jis nebendravo su kaimynais, pažįstamais, buvo kažkoks užsidaręs. Neturėjo noro su juo bendrauti ir kaimynai, nes jiems jis atrodė kažkoks keistas, gal net iškrypėlis. O keistas todėl, kad jį visiškai nedomino panos. Jis  vengdavo moteriškosios lyties atstovių.. Todėl pikti kaimo liežuviai patyliukais jį vadino višgaidžiu. Bet vieną dieną tą keistuolį kaimiečiai pamatė prietemoj vaikštantį susikibusį už  parankių su kitu jaunuoliu. Smalsūs kaimiečiai  netruko išsiaiškinti, kad tas naujas  pasirodęs jaunuolis yra vaikų namų auklėtinis. Kaip mat pasklido žinia, kad Džiaugsmelis susirado ,, pačią'' ir yra labai laimingas. Bet laiminga  vyriškoji pora negalėjo ilgai pakęsti visais pakampiais sklindančių apkalbų ir ,,badymo pirštais į akis'' Todėl vieną dieną ,,susivyniojo meškeres'' ir dingo iš horizonto. Sako, išvažiavo gyventi į  Vilnių, kuris esąs homoseksualų sostine. Būtų galima ir daugiau paminėti gėjų, lesbiečių porų, kuriuos neištvėrusios periferijos  apkalbų, neigiamo požiūrio į kitokią seksualinę orentaciją, iš ,,derevnios'' spruko gyventi į didmiesčius. Mat, čia seksualinėms  mažumoms lengviau integruotis į visuomenę. Jos, įsiliejusios į minią, tampa mažiau pastebimos ir šokiruojančios aplinkinius.  Be to didmiesčių žmonės yra labiau tolerantiški ne tokių kaip daugelis atžvilgiu. Mažumų nariai yra gana vieningi ir stengiasi prasigauti į aukštus postus, sugeba įvairiais būdais iš daugumos išsireikalauti  išskirtinės teises ir sąlygas savo egzistavimui. Taip ir atsiranda gėjų paradai, reikalavimai tuoktis vienos lyties individams ir tokioms anot Povilonienės ,,modernioms'' šeimoms leisti įsivaikinti vaikus bei kita.  Tokiu būdu nebepaisoma ne tik krikščioniškos šeimos tradicijų, bet ir ignoruojami elementarūs gamtos dėsniai. Galių pateikti tokį pavyzdį iš bičių gyvenimo. Jos jau milijonus metų gyvena šeimomis Ir jų elgsenoje niekas nesikeičia. Gal todėl ir žmogus bitelių sanbūrį vadina šeima, kad avilyje ar drėvėje tik esant motinai įmanomas šeimos dauginimasis ir giminės pratęsimas. Jei motinėlė žūva, nelieka ir šeimos, nelieka  medaus ir nektaro. O  tranai  poruodamiesi dar  kurį laiką gyvena, bet vėliau ir tie be maisto miršta. Taigi, logika paprasta, mes daug ko galime pasimokyti iš bitelių: ir ypatingo darbštumo, ir darnos, ir idealios tvarkos. Todėl ir žmogui nevalia ignoruoti homo sapiens šeimos atsiradimo bei egzistavimo dėsnių, sąlygų, tradicijų.Tiesa, modernistų, plaukiančių prieš srovę, visada atsiranda, bet jie kaip taisyklė ,,šakojasi'' siekdami populiarumo ir naudos.

  Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, kurie traukė vienas kitą. Bet nesukūrė dviejų Adomų, kurie  galėtų tuoktis,  gimdyti ir auginti vaikus. Gamtoje visur yra du priešingi poliai: pliusas ir minusas,  karštas ir šaltas, juodas ir baltas, aštrus ir bukas, protingas ir kvailas ir t.t. Ir bet kokia reakcija, bet koks rezultatas, sakyčiau, net pažanga įmanoma tik sąveikaujant priešingybėms. Taigi, vienalyčiams pasimylėjus ir sudarius dirbtinę ,,šeimą''  tikrai giminės pratęsimo nebus. Todėl mūsų tautos dauguma ir nelinkus toleruoti tokius dalykus, nors viena seimūnė tiesiog neriasi iš kailio gindama homoseksualizmą. Suprantama kitokios seksualinės orentacijos žmones nevalia smerkti, nes jie tokie pat Dievo kūriniai. Bet mažumos užgaidas iškelti virš daugumos nuostatų irgi, mano galva, negalima.

Kodėl tik žemaičiams?

           Žiniasklaidoje prasidėjo didžiausia agitacinė kampanija dėl skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos Žemaitijoje,/Kažkodėl į tą vajų dar neįsijungė tarybinės žurnalistikos tėvas, galvą guldęs už   VAE statybą/ Vakarų krašto žemaičiai mūru stojo prieš Ševron monstrą, kuris valdžiai leidus, egtusi mūsų žemėje kaip savo namuose. Jokių garantijų, kad iš kito pasaulio krašto atsibastę dujų išgavėjai neužterš gruntinius vandenis, nesudarkys žemės plotus, kuriuose ganomi gyvuliai, auginama duona. Žemaičiai nenori, kad jų valdose nežinomomis sąlygomis šeimininkautų atėjūnai. Valdžia savo veiksmus dangsto viešuoju interesu/energetine nepriklausomybe ir t. t./ Bet jeigu esame demokratinė valstybė, nevalia neatsižvelgti ir atskirų piliečių, konkrečių žemės savininkų interesus.Būtina ieškoti kompromisų ir kuo mažiau žmones pažeidžiančių sprendimų. Ar mūsų nauja valdžia eis tuo keliu, paaiškės artimiausiu metu. Kaip žemaitis noriu pagirti Seimo aplinkos apsaugos komitetą, kuris pasiūlė Vyriausybei stabdyti skalūninių dujų išgavimo konkursą ir pirma išsiaiškinti būsimo projekto ekonominę naudą ir galimas grėsmes. Žemaitijoje jau ir taip daug aplinkai pavojingų  sąlygiškai taršių objektų; naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose, cemento gamykla N. Akmenėje, naftos bazė ir būsimas gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, būsima gamtinių dujų saugykla Telšių rajone. Taigi, ,,iki pilnos laimės'' žemaičiams betrūksta skalūninių dujų pavojingos gavybos  Tauragės ir aplinkiniuose rajonuose. Taigi, kyla klausimas-kodėl vilniškė valdžia visą sunkią rizikingą energetinnę naštą krauna ant žemaičių pečių. O patys, bijodami naujos AE, surengė net referendumą. Tad kodėl neatsiklausus tautos, ypač žemaičių ir dėl skalūninių dujų. Gana dangstytis fraze,,tauta turi žinoti kas slypi jos žemės gelmėse'' jei per didelė šiandien mums to žinojimo kaina.