Artėjant Vasario 16-ai susimąsčiau apie nepriklausomybę. Mūsų tėvai, seneliai, proseneliai atkaliai kovojo ir svajojo apie Lietuvos nepriklausomybę. Pagaliau prieš keliasdešimt metų, griuvus Sovietų sąjungai, ją atgavome. Tautiečiai šventai tikėjo, kad patys taps valstybės šeimininkais ir tvarkysis taip, kad gyvenimas gerėtų visiems. Deja, atsitiko taip, kad prasidėjus gudriai privatizacijai, viršų paėmė grobuoniškumas, noras bet kokia kaina kitų sąskaita kuo greičiau praturtėti. Ir taip sąžiningi naivuoliai liaudiškai sakant liko ,,šioj pusėj kyšos''. Didžiuosius turtus, pelningiausius verslus užvaldė nusikaltėliai ir valdžioje anksčiau ir tuo metu buvę žmonės. Netikusiai privatizavus, buvo sugriauti fabrikai, gamyklos, sunaikinta beveik visa pramonė. Staiga išdraskius ūkius, šoką patyrė ir žemės ūkis. Strateginės įmonės kaip naftos gamykla, telekomas, šilumos ūkiai ir kitos parduotos išnuomotos užsieniečiams. Neliko ir savų cukraus, tabako fabrikų , stambių bankų. ES pastangomis uždarius AE, likome gyventi kaip švilpiai ,,iš rusiškos elektros ir brangių dujų'' Tapome nekonkurencingi netgi mus užplūdusioms pigioms vienadienėms kinietiškoms prekėms.. Įkyriai daug metų buvo kalama, kad vietoj žemdirbystės geriau užsiimti kaimo turizmu. Aplinkui ežerus Europai remiant pristatyta šimtai gražiausių sodybų, bet kaip buvo tikėtasi į jas užsienio turistai neplūsta. Į tą verslą sukišti milijonai grąžos neduoda. Grynas nuostolis ir nusivylimas. Ar ne protingiau būtų buvę paremti smulkius kaimiečių ūkelius. Nesulaukę valstybės paramos, specialiai žlugdomi / už parduodamą pieną mokėjo triskart mažiau, negu gazuotą vandenį / jie sunyko.Pavieniai kaimiečiai nustojo auginti gyvulius netgi sau, nes neapsimoka. Iš anksto atlikę ekonominę žvalgybą, didžiuosius kiaulių kompleksus supirko danai ir dabar juose išaugintus bekonus eksportuoja į Vokietiją ir kitur. Mums tik lieka baisi smarvė ir užteršta aplinka,Atsitiko taip, kad dabar kiaulieną mums jau tenka įsivežti iš Lenkijos. Ir ten ji netgi pigesnė, nes remiami ne tik stambūs žemvaldžiai. kaip pas mus. Daug skalambijama ir apie biokuro naudojimą katilinėse vietoj dujų. Bet iš ko masiškai gaminsi, jei miškai pusvelčiui ,,išparceliuoti" užsieniečiams. Gi, anglai jau žvalgosi kaip supirkti iš mūsų biokuro žaliavas. Ir, patikėkit, kai kurie mūsų lietuvaičiai pasirengę parduoti ir motiną, ir tėvą vardan to kad tik galėtų staigiai praturtėti. Taigi, viską pasvėręs ir susimąstai, kad žmogus šiandien esi labai daug nuo ko priklausomas. Tai liečia ir visą valstybę. Iš politinės priklausomybės lyg ir išsivadavome, bet dar labiau įklimpome į ekonominę prigulnybę. Istorija byloja, kad iš ekonominės priklausomybės išsivaduoti praktiškai neįmanoma Tad kas mums ,,mizeriokams" belieka daryti. Ogi mauti į Vakarus ir ten pardavinėti savo darbo jėgą. / Be kita ko senoji Europa padarė viską, kad mūsų žmonių triūsas taptų pigia preke//Taip daugelis tautiečių dabar ir išvažiuoja, nes nusenusiai, iš gero gyvenimo aptingusiai Europai labai reikia mūsų darbščių rankų. Kai savoj mylimoj tėvynėj nebegali susirasti darbo, nieko nebeturi išskyrus vaikus, smaugia bankai dėl paskolų, kad nenumirtum badu belieka vienintelė išeitis -išvažiuoti svetur užsidirbti kasdieninę duoną. Bet kyla klausimas kas bus dar po keletos metų, kai emigruos likusi dalis darbščiausių gabiausių mūsų šalies piliečių?.Kas tada laukia mūsų valstybės? Juk yra elementarus gamtos dėsnis,-jeigu avilyje nelieka bitelių darbininkių, nelieka ir medaus. Tada nuo bado išmiršta ir tranai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą