Kas Lietuvoj dar likę lietuviško.

     

                Artėjant Vasario 16-ai susimąsčiau apie nepriklausomybę. Mūsų tėvai, seneliai, proseneliai atkaliai kovojo ir svajojo apie Lietuvos nepriklausomybę. Pagaliau prieš keliasdešimt metų, griuvus Sovietų sąjungai, ją atgavome. Tautiečiai šventai tikėjo, kad patys taps valstybės šeimininkais ir tvarkysis taip, kad gyvenimas gerėtų visiems. Deja, atsitiko taip, kad prasidėjus gudriai  privatizacijai, viršų paėmė grobuoniškumas, noras bet kokia kaina  kitų sąskaita kuo greičiau praturtėti. Ir taip sąžiningi naivuoliai liaudiškai sakant liko ,,šioj pusėj kyšos''. Didžiuosius turtus, pelningiausius verslus užvaldė nusikaltėliai ir valdžioje anksčiau ir tuo metu buvę žmonės. Netikusiai privatizavus,  buvo sugriauti fabrikai, gamyklos, sunaikinta beveik visa pramonė. Staiga išdraskius ūkius, šoką patyrė ir žemės ūkis. Strateginės įmonės kaip naftos gamykla, telekomas, šilumos ūkiai ir kitos parduotos  išnuomotos užsieniečiams. Neliko ir savų cukraus, tabako fabrikų , stambių bankų. ES pastangomis uždarius AE,  likome gyventi kaip švilpiai ,,iš rusiškos elektros ir brangių dujų'' Tapome nekonkurencingi netgi mus užplūdusioms pigioms vienadienėms kinietiškoms prekėms.. Įkyriai daug  metų buvo kalama, kad vietoj žemdirbystės geriau užsiimti kaimo turizmu. Aplinkui ežerus Europai remiant pristatyta šimtai gražiausių sodybų, bet kaip buvo tikėtasi į jas užsienio turistai neplūsta. Į tą verslą sukišti milijonai grąžos neduoda. Grynas nuostolis ir nusivylimas. Ar ne protingiau būtų buvę paremti smulkius kaimiečių ūkelius. Nesulaukę valstybės paramos, specialiai žlugdomi / už parduodamą pieną mokėjo triskart mažiau, negu gazuotą vandenį / jie sunyko.Pavieniai kaimiečiai nustojo auginti gyvulius netgi sau, nes neapsimoka. Iš anksto atlikę ekonominę žvalgybą, didžiuosius kiaulių kompleksus supirko danai ir dabar juose išaugintus bekonus eksportuoja į Vokietiją ir kitur. Mums tik lieka baisi smarvė ir užteršta aplinka,Atsitiko taip, kad  dabar kiaulieną mums jau tenka įsivežti iš Lenkijos. Ir ten ji netgi pigesnė, nes remiami ne tik stambūs žemvaldžiai. kaip pas mus. Daug skalambijama ir apie biokuro naudojimą katilinėse vietoj dujų. Bet iš ko masiškai gaminsi, jei miškai  pusvelčiui ,,išparceliuoti" užsieniečiams. Gi, anglai jau žvalgosi kaip supirkti iš mūsų biokuro žaliavas. Ir, patikėkit, kai kurie mūsų lietuvaičiai pasirengę parduoti ir motiną, ir tėvą vardan to kad tik galėtų staigiai praturtėti. Taigi, viską pasvėręs ir susimąstai, kad žmogus šiandien esi labai daug nuo ko priklausomas. Tai liečia ir visą valstybę. Iš politinės priklausomybės lyg ir išsivadavome, bet dar labiau įklimpome į ekonominę prigulnybę. Istorija byloja, kad iš ekonominės priklausomybės išsivaduoti praktiškai neįmanoma Tad kas mums ,,mizeriokams" belieka daryti. Ogi mauti į Vakarus ir ten pardavinėti savo darbo jėgą. / Be kita ko senoji Europa padarė viską, kad mūsų žmonių triūsas taptų pigia preke//Taip daugelis tautiečių dabar ir išvažiuoja, nes nusenusiai, iš gero gyvenimo aptingusiai Europai  labai reikia mūsų darbščių rankų. Kai savoj mylimoj tėvynėj nebegali susirasti darbo,  nieko nebeturi išskyrus vaikus, smaugia bankai dėl paskolų, kad nenumirtum badu belieka vienintelė išeitis  -išvažiuoti  svetur užsidirbti kasdieninę duoną. Bet kyla klausimas kas bus dar po keletos metų, kai emigruos  likusi dalis darbščiausių gabiausių mūsų šalies piliečių?.Kas tada laukia mūsų valstybės? Juk yra elementarus gamtos dėsnis,-jeigu avilyje nelieka bitelių darbininkių, nelieka ir medaus. Tada nuo bado išmiršta ir tranai.

Apie alkoholio žalą ir naudą

           

           Visada buvo daug kalbama apie alkoholio daromą žalą, nes jis yra daugumos nelaimių ,tragedijų priežastimi. Tačiau  bauginimas esamomis ir galimomis pasekmėmis nė kiek neatbaido tautiečius nuo girtuoklystės. Ir kaip atbaidys, jeigu svaigalų aplinkui visur pilna vos ne ant kiekvieno kampo. Gali rinktis ir pagal pomėgius, ir pagal poreikius. Užeik į bet kurią maisto parduotuvę ir pastebėsi, kad matomiausioje, prieinamiausioje vietoje įrengtos svaigalų lentynos. O svaigalų asortimentas   toks platus kaip nė vienų kitų prekių. Nuo spalvingų etikečių ir butelių įvairovės net akys raibsta, galva svaigsta. Tad būdamas mirtinguoju kaip nesusigundysi nusipirkti ir išmaukti su draugu kokį buteliuką. Velniškai vilioja tos lūžtančios lentynos ypač girtuoklėlius. Ir jie nedvejodami išmaino į svaigalus  paskutinį litą. Taigi, sąmoningas, kryptingas tautos girdymas daro nepamatuojamą žalą.

      Bet yra ir kita medalio pusė. Reikia pripažinti, kad alkoholis jo gamintojams duoda milžiniškus pelnus. Tai nepaprastai kai kam naudingas ir galingas verslas. Tuo verslu užsiimantys yra suinteresuoti kuo daugiau parduoti savo produkcijos.  Todėl negailima pinigų reklamai ir lobizmui. Štai  kodėl Seime taip sunkiai priimami alkoholio reklamos ir prekybos apribojimo įstatymai. Žiūrėkite, kiek kilo triukšmo, kai  bandyta  apriboti alaus prekybą bambaliuose. Viena ,,darbietė' seimūnė ėmė grasinti  net Europos komisijos sankcijomis. Oi, galingas yra alkoholio monopolį valdantis klanas. Jo neįmanoma įveikti jokiomis priemonėmis, nes disponuoja šimtais milijonų. Juodajam versle savo dalį pasiima ir naminės, pilstuko gamintojai Tad kas belieka vargšui žmogeliui- toliau skęsti svaigalų liūne ir šauktis Viešpaties pagalbos, nes valdžia ,,šioje vietoje'' tikrai nepadės O kad šiais laikais atsirastų aršus kovotojas už blaivybę koks buvo vyskupas Motiejus Valančius, sunkiai tikėtina. Tad su neviltimi ir sarkazmu belieka sušukti ,,-Į sveikatą tų, kurie lobsta iš vaikų ir motinų skausmo ašarų.''

Masčio ežero pakrantėj gražu ir žiemą

   Telšiuose dabar mėgstamiausia miestelėnų poilsio vieta tapo sutvarkyta Masčio ežero pakrantė. Čia kai geras oras ateina pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru ir jauni, ir pagyvenę. Dažnai gali pamatyti ir jaunimo poreles arba šeimynėlę su vaikučiu vežimėlyje.O mėgstantys žvejoti įsitaiso ant ežero ledo. Vargu ar jie čia ką nors stambaus pagauna, nes sako, išvalius palei miestą  pakrantę, didžiosios žuvys nelikus dumblo ir maisto jame  pasitraukė tolėliau į ežero vidurį. Taigi, tikras malonumėlis pasivaikščioti laisvalaikiu pamasčiu.

Žiema Žemaitijoj

         Šiemet Žemaitijoje nepaprastai graži žiema. Sausio vidury be puraus sniego patalų dar viską padengė

 ir šerkšnas. Nors spaudė stiprokas šaltis, čiupau fotoaparatą  ir leidausi Pagermontės miškus įamžinti nuostabių gamtos peizažų. Dalį nuotraukų   pateikiu Jums.

Germanto ežero panorama

Ąžuolas Germanto pakrantėj

Germanto ežeras

Germanto pakrantė

Žiemos susiaurintas miško kelelis

Meldo šakelė

Kelias į Lieplaukę

Tolumoje Lieplaukės miestelis

mm

Stirnos Brazdeikių kaimo pamiškėje

Lieplaukės bažnyčios bokštas

   

Telšių televizijos bokštas

Džiugo piliakalnio papėdė

Germanto vila žiemos rūbe

Nuogam šaltyje nelinksma

 

Uolus peliauninkas lieplaukiškio Jono katinas

Žiemos kelias į Brazdeikius

                                                                                                             

Partinis skydas

    Dabar pas mus esančio taip vadinamo ,,laukinio kapitalizmo'' sąlygomis tenka kiekviename žingsnyje aršiai kovoti už vietą po saule, už išlikimą. Ir toje kovoje  naudojamos įvairiausios priemonės. Noriu pakalbėti apie vieną jų. Kaip žinia, dabar didžiulė problema pas mus  yra nedarbas. .Šimtai tūkstančių lietuvaičių buvo ir tebėra priversti išvykti užsidirbti duonos kąsnio svetur. O likusieji namie kasdien trina darbo biržų sienas tikėdamiesi gauti bent kokį užsiėmimą arba pašalpą. Geresnes darbo vietas įstaigos netgi neregistruoja biržoje. Mat į jas akimirksniu atsiranda dešimtys pretendentų ir be darbo biržos pagalbos. Į  valdiškos tarnybos etatus sukišti savo žmones pirmiausia stengiasi valdžioje esančios partijos. Ir ne tiek svarbu valdantiesiems pretendento kompetencija, profesinė patirtis, išsilavinimas. Svarbiausia, kad būtum valdančiosios partijos nariu.Tokių atvejų,  kai į geras tarnybas įtaisomi ,,savi'' yra apsčiai. O ką daryti tokiam, kuris kovoje už būvį neturi partinio skydo?  Tam, broleli, belieka susivynioti meškeres ir mauti uždarbiauti į užsienį. Tiesa, pasitaiko, kad valdišką darbą gauna vienas kitas ir nepartinis. Bet tokiu atveju be giminystės ryšių arba artimų pažinčių,  kyšių neapsieiti. Taigi, turėdamas partinį skydą,  gali ne tik lengviau gauti valdišką darbą, bet ir nevaržomai naudotis tarnybine padėtimi, išvengti  kontrolierių patikrinimų, įvairių nemalonumų.'. Mat esmė tokia, kad partinis varnas  kitam varnui akies nekerta.

Nykštukas:-kokia tu graži ir seksuali!
-Aš vadovauju partijos jaunimui ir eisiu į seimą.

Žiemos kontrastai

        Keistoka ši žiema. Gruody ir šalčių buvo, ir smarkiai pasnigo. O prieš  Kalėdas smarkiai atšilo. Žemaitijoje visą sniegą nuvarė, lyg pavasarį upės, tvenkiniai patvino. Pateikiu keletą nuotraukų, bylojančių apie nepastovų žiemos charakterį.

Žiurkes reikia naikinti arba maitinti

              Viename Telšių savivaldybės kaimo kultūros centre kilo gaisras. Gerai,  kad laiku buvo pastebėta liepsna  ir užgesinta. Todėl didesnių nuostolių gaisras nepadarė Šiek tiek paremontavus patalpas, darbuotojai  galės tęsti kultūrinę veiklą. Bet, va, svarbiausia buvo išsiaiškinti kas sukėlė gaisrą. Įtariama, kad kaltininkės yra žiurkės. Kai labai alkanos, jos mėgsta pasmaguriauti ir plastmase. Taigi, apgriaužė pastate išvedžiotus elektros instaliacijos laidus ir sukėlė trumpą sujungimą Nuo kibirkšties pirmiausia užsidegė jų kailis, o paskui liepsnojantis graužikas uždegė ir pastatą. Kaip teigia ekspertai, tokių atvejų yra pasitaikę  ir anksčiau. Taigi,  peršasi išvada: jeigu nori kad tau arba visuomenei žiurkės nepridarytų bėdos, jas turi naikinti. O jei to nedarai-privalai gudrias nenaudėles maitinti.

Apie smurtą šeimoje ir visuomenėje

             Moterys gavo dabar galingą ginklą-įstatymą, kuriuo remiantis gali kaip mat supakuoti šeimoje smurtaujantį  vyrą. Užtenka paskambinti į policiją ir kaip mat prisistato angelai sargai, kurie sutramdo įsisiautėjusią šeimos galvą. Jei dar ,,balandėlis'' šakojasi prieš pareigūnus, o žmona parašo prašymą, tai ir byla sudaroma. Suprantama, jeigu vyras nuolat girtauja, nesirūpina šeima, neparneša atlyginimo, parėjęs  į namus triukšmauja, grasina žmonai ir vaikams, netgi bando muštis,  tai tokį  Vingių Joną būtina vienokiu ar kitokiu būdu  sutramdyti, liaudiškai sakant ,,pastatyti į vietą''. Antraip  namai virs tikrais pragarais. Bet yra ir kita medalio pusė. Kartais pačios žmonos ar sugyventinės yra kaltos dėl kylančių konfliktų. Mat pasitaiko situacijų kai vyras, spręsdamas būtinus reikalus,  yra priverstas aplinkybių pavaišinti  kitus ir pats pasivaišinti. O kai grįžta išgėręs į namus, žmona, neįsigilinus į priežastis, pakelia audrą. Tokiu atveju kartais neapsieinama ir be rankų pakėlimo vieno prieš kitą. O jei šaukiamasi policijos pagalbos, visada kaltu lieka vyras. Kad taip neatsitiktų, yra paprasčiausia išeitis. Atsimenu, mama dukroms nuolat kartodavo:- neerzinkite, negriaužkite savo vyrų, kai jie pareina namo išgėrę. Nuolat taip darant, gali trūkti  vyro kantrybė ir už liežuvį gausite į kailį. Geriau moralą atskaityti rytojaus dieną, kai brangusis yra išsiblaivęs.

Seserys laikėsi to patarimo, ir kiek žinau niekada nėra muštos vyrų. Netgi priešingai. Po auklėjimo pamokų ir nedidelių  nuodėmių atleidimo šeimos galvos būdavo dar nuolankesnės. O apie kokį nors smurtą nebuvo nė kalbos.Ir dar, jeigu kalbėti apie smurtą plačiąja prasme. tai, žiūrėkite, kiek daug  smurto yra kasdien rodoma mūsų televizijos programose, pilna jo interneto svetainėse, netgi vaikų žaidimuose. Kodėl nepriimamas įstatymas, kuris draustų smurto propagavimą viešojoje erdvėje? Jeigu neleistume smurtui vešėti visose srityse, tai jis išnyktų ir šeimose. Tokie mano pamąstymai apie smurtą. O apie prievartą kitą kartą.

Jaunystės grožio šventė

Vitalija ir Artūras

  Sutinkant Naujus metus, buvau paprašytas fotografuoti giminaitės sutuoktuves. Vitalija ir Artūras sumainė aukso žiedus  Lauko Sodos bažnytėlėje ir prisiekė amžinai vienas kitą mylėti, susilaukti ir užauginti pulkelį vaikų. Tai buvo paskutinė 156-oji jaunavedžių pora, susituokusi Telšių rajone 2012 metais. 

  Vestuvės buvo tikrai iškilmingos ir šaunios. Jaunieji nepagailėjo išlaidų svarbiausiai savo gyvenimo šventei, nors pinigėlius sunkiai kaip ir daugelis jaunuolių  užsidirbo užsienyje. Ir ne tik vestuves kaip kokios scenos žvaigždės  atšoko, bet ir namuką mieste nusipirko, kad grįžę iš Londono galėtų ramiai kūrenti šeimos židinį.. Duok dieve Jiems laimės, kantrybės ir ištvermės gyvenimo vingiuose./Keletas užfiksuotų akimirkų iš sutuoktuvių./

Grįžę į pobūvio vietą, jaunavedžiai rado užimtą jų vietą prie vaišių stalo...

Vestuvininkai

Naujų sulaukus

                                                             

                                                 

Telšiai Naujųjų naktį

        Kaip vėjas pralėkė 2012-ieji, palikdami gerus ir gal ne visai gerus prisiminimus. Taip ir neįvyko žadėtoji Pasaulio pabaiga. O juk tiek buvo gąsdinimų, pranašysčių, apgaulės šia tema. Gal kas ir gerokai pasipelnė iš viso to, nes kai kurie lengvatikiai patikėjo išpūstu muilo burbulu ir ruošėsi paskutiniąjai. Apskritai dabar pasauly yra labai daug šarlatanizmo, melo, netikrumo. Ir kartais sunku atskirti,  kur reali tiesa, o kur apgaulė. Mano galva, vertinant esminius aplinkinio gyvenimo dalykus, reikėtų devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti. Tik tokiu būdu įmanoma išvengti globalių klaidų ir negadinti be reikalo nervus. 

      O prasidėjus naujiems metams, būtina  sutelkti jėgas ir daugiau dėmesio senaisiais neįgyvendintų tikslų pasiekimui nuo pat pirmos dienos. Žemaitiškas užsispyrimas ir kasdieninis darbštumas daro stebuklus. Po kiekvienų rinkimų tikimės, kad geresnį gyvenimą padės susikurti nauja valdžia. Tačiau karti patirtis rodo, kad nieko panašaus nėra ir o gal Lietuvoj ir negali būti. Atėjusieji tik patys žiūri kaip greičiau pralobti, gi, į pažadus paprastiems žmonėms tiesiog nusispjauna. Todėl pas mus kasmet ir brangsta maistas, kuras, vaistai, elektra, paslaugos ir kita. O pensijos, atlyginimai, pašalpos nedidinamos. Infliacija  griaužia santaupas arba jas pavagia snoriniai, nac.unininkai. Taigi kas belieka mirtingajam žmogeliui! Ogi, kuriam laikui mauti į užsienį užsidirbti, o paskui grįžus šiek tiek užlopyti skolas ir pagerinti savo buitį. Nors kaip matome bėgant metams problemų tik daugėja, bet apskritai nėra ko nusiminti. Sakoma-jeigu Dievas davė burną, tai duos  ir ką  įdėti. Tik svarbu nenusiminti ir dieną naktį sukti galvą, veikti, krutėti. Kaip sakė vienas statybininkas pinigai tiesiog mėtosi po kojomis, tik turi juos pasiimti. O kad  juos pasiimtum, privalai kasdien tūkstančius kartų lankstyti nugarą. Štai ir visa gyvenimo filosofija. Su Naujaisiais, mielieji! Būkite sveiki ir kantrūs. Juk,,vargstančiųjų laukia ir dangus''.