Su draugeliu nusprendėme praeiti Minijos aukštupiu maždaug toje vietoje, kur yra Paplinijo piliakalnis. Leidomės paupiu žemyn grožėdamiesi mažai žmogaus paliesta gamta ir fotografuodami sraunią Minijos vagą, stačius skardžius, bebrų padarytus užtvenkimus, pirmas iš po pernykščių lapų žvelgiančias dangiškai mėlynas žibučių akeles. Didelio miesto žmogus tokiai klajonei tikriausiai nesiryžtų, nes bijotų prisirinkti baisias ligas platinančių erkių. Bet mes su Benu tokie galima sakyti kaimo vaikiai nepabūgome kraujasiurbių vardan malonių pavasarinių įspūdžių ir retų natūralios atgimstančios gamtos kadrų. Tiesa, vienoj vietoj užsispoksojau į bebrų užtvanką, ir žengiant per bruzgynus, susipynus kojoms, tvojau visu ūgiu ant brangaus fotoaparato. Nors objektyvas susmego į žemę, bet veidrodinio ačiū Dievui nesumaigiau. Tik žiauriai susitrenkiau krūtinę. Skaudėjo visą savaitę. Maniau, kad susilaužiau kriauklus. Bet, atrodo, nieko baisaus. Juk kaip sakoma ir fotografijos menas reikalauja aukų. Tad čia pateikiu žiupsnelį Paminijos nuotraukų.
 |
| Čia daug Minijon suvirtusių medžių |
 |
| Ir daug vagą tvenkiančių didelių lyg paršeliai akmenų |
 |
| Tokiose sraunumose upėtakiams gyventi vienas malonumas |
 |
| Lyg besiruošiantis pakilti kosminis laivas |
 |
| Minija per akmenų kliūtis smarkiai pasišiaušia |
 |
| Barbariško žmonių elgesio pėdsakai Paminijy |
 |
| Motinos dienai skirtos žibuoklės |
 |
| Atrodo, srovė pagaus ir įtrauks |
 |
| Tas arba ta jau tikrai nebeatsigaus |
 |
| Vėinuo vėituo baguliedams ėr akmov samanuom apžel |
 |
| Onžols vėdorie laukūn. |
 |
| Ta bėnt anuo gražomielis |
 |
| Pamėnėjė vaizdielis |
 |
| Truopnė paukštė gervės piedsaks |
 |
| Žemaitėjės ūkininka onkstė pasiets derlios |
 |
| Kuokė pašieluse gražė Žemaitėjė |
 |
| Paguoniu tikiejimą menontės Pamėnėjė onžols |
 |
| Ėšlėkės švėtvėitės stabakolės |
 |
| Tokėj vaizda šėrdė gluosta |
 |
| Prė sodybas melioratuorių parvėlktė akmėnės |
